Prieš marinuojant rekomenduojama sūdytą silkę 24 val. palaikyti šaltame vandenyje, druskos pertekliui pašalinti. O marinate žuvis turi išbūti mažiausiai dvi paras. Marinatui paruošti reikės acto (9–12 proc.), cukraus ir vandens (1:2:3).
Marinuotą ir šaldytuve laikomą silkę rekomenduojama suvartoti per 4–8 dienas. Vadinasi, ją galima paruošti iš anksto prieš šventes.
Išdarinėtų silkių filė galima suvynioti į ritinėlius (rollmops). Šiuos ritinėliai galima įdaryti marinuotais pikantiško skonio agurkėliais, svogūnais, alyvuogėmis ir kitais priedais.
Kitas būdas gardžiai paruošti silkių filė – pavolioti miltuose ir pagruzdinti riebaluose.
Mažiau žinomi gardūs silkių patiekalai – omletas su silke arba į sviestinį popierių įvyniota ir ant žarijų kepta silkė.
Geriausi silkės kompanionai – duona, bulvės, svogūnai, kiaušiniai, grybai, burokėliai, morkos, obuoliai, spanguolės, razinos, slyvos, riešutai, garstyčios (ypač su medumi), grietinė, krapai, laurų lapai, kartieji ir kvapieji pipirai, gvazdikėliai, cinamonas.
Ir pabaigai dar vienas įdomus faktas apie silkes. Rašoma, jog XVIII amžiuje Švedijos pakrantėse buvo sugaunama tiek silkių, kad žvejams ėmė trūkti statinių ir druskos joms sūdyti. Iš silkių pertekliaus imta išgauti žuvų taukus, kurie buvo naudojami ne tik muilui gaminti, bet ir gatvėms apšviesti.
Olandų žvejų paslaptis
Riebi žuvelė sidabriniais žvynais silkė yra mėgstama ir vertinama nuo seniausių laikų. Iki XV amžiaus silkių žvejyba jūroje trukdavo ne ilgiau nei dieną. Kad žuvis nesugestų, žvejai skubėdavo ją parplukdyti į krantą ir išdoroti. Olandų žvejai pirmieji sugalvojo būdą, kaip tą laiką pailginti ir žuvis išlaikyti aukštos kokybės. Tam jie naudojo specialios konstrukcijos laivus, sugautas žuvis sistemingai atšviežindavo sūriu jūros vandeniu ir iškart laive jas išdorodavo. Mažesni laiveliai šiems laivams pristatydavo druską ir tuščias statines, o pilnas išgabendavo į krantą. Be to, olandų žvejai turėjo paslaptį – skrosdami silkes jie pašalindavo kartumo turinčias žiaunas, todėl jų silkės būdavo daug geresnio skonio.
Kuo ypatinga silkė Matjes
Silkių žvejyba vyksta Šiaurės Atlanto vandenyne, Baltijos ir Šiaurės jūrose. Sezonas kasmet prasideda gegužės viduryje ir baigiasi birželio pabaigoje. Šiuo laiku sugaunamos geriausios kokybės silkės.
Matjes silkės žvejojamos kartą per metus – birželio mėnesį, jų žvejybos vieta – Šiaurės jūra.
Matjes silkės, palyginti su vyresnėmis gentainėmis, yra labai riebios, ne tokios sūrios, jų tekstūra švelni ir minkšta, tirpstanti burnoje. Joms būdingas tipiškas skonis ir kvapas.
Iškart sugautos Matjes silkės dar laivuose yra užšaldomos ir užšaldytos laikomos keletą parų. Po to žuvelės išdorojamos, keletą dienų laikomos silpname sūryme ąžuolo statinėse ir tada rankomis iš jų pašalinamos ašakos.
Prieš patiekiant šių silkių filė gardinama įvairiais priedais.
Matjes silkę skanu valgti vieną. Taip pat iš jos gali būti ruošiami tie patys patiekalai kaip ir su kitokia silke, tačiau Matjes skonio ypatumai patiekalui suteikia rafinuotumo.
Dar šis tas apie silkę
Ji taip mėgstama, kad nusipelnė vietos kaip ir ant kasdienio, taip ir ant švenčių stalo. O Skandinavijos šalyse silkė valgoma netgi pusryčiams.
Iki XV amžiaus silkė dažniausiai buvo džiovinama arba rūkoma. Taip apdorota ne taip greitai sugesdavo. Vėliau silkę imta sūdyti, marinuoti naudojant actą, prieskonius.
Prieš marinuojant rekomenduojama sūdytą silkę 24 val. palaikyti šaltame vandenyje, druskos pertekliui pašalinti. O marinate žuvis turi išbūti mažiausiai dvi paras. Marinatui paruošti reikės acto (9–12 proc.), cukraus ir vandens (1:2:3).
Marinuotą ir šaldytuve laikomą silkę rekomenduojama suvartoti per 4–8 dienas. Vadinasi, ją galima paruošti iš anksto prieš šventes.
Išdarinėtų silkių filė galima suvynioti į ritinėlius (rollmops). Šiuos ritinėliai galima įdaryti marinuotais pikantiško skonio agurkėliais, svogūnais, alyvuogėmis ir kitais priedais.
Kitas būdas gardžiai paruošti silkių filė – pavolioti miltuose ir pagruzdinti riebaluose.
Mažiau žinomi gardūs silkių patiekalai – omletas su silke arba į sviestinį popierių įvyniota ir ant žarijų kepta silkė.
Geriausi silkės kompanionai – duona, bulvės, svogūnai, kiaušiniai, grybai, burokėliai, morkos, obuoliai, spanguolės, razinos, slyvos, riešutai, garstyčios (ypač su medumi), grietinė, krapai, laurų lapai, kartieji ir kvapieji pipirai, gvazdikėliai, cinamonas.
Ir pabaigai dar vienas įdomus faktas apie silkes. Rašoma, jog XVIII amžiuje Švedijos pakrantėse buvo sugaunama tiek silkių, kad žvejams ėmė trūkti statinių ir druskos joms sūdyti. Iš silkių pertekliaus imta išgauti žuvų taukus, kurie buvo naudojami ne tik muilui gaminti, bet ir gatvėms apšviesti.