Gruodžio 8 d. nuo 12 iki 13 val. Benedikto Turguje vyks edukacinė žvakių gamyba iš vaško kartu su Artoteka.
Užsiėmimo metu susipažinsime su senoviniu bičių vaško liejimo procesu. Žvakes kvėpinsime natūraliais aliejais ir prieskoniais: kuminu, kardamonu, cinamonu, laurais. Neskubant, ramioje aplinkoje su meile savo rankomis nulieta žvakė namuose primins apie prasmingai praleistą laiką.
Žvakė simbolizuoja žmogų: žvakės vaškas – žmogaus fizinį kūną, dagtis – protą, o liepsna – dvasią. Žvakes liejame senuoju žvakių liejimo būdu (su lanku) atsiradusiu XIV a. Dzūkijoje yra išlikusiu tik kai kuriuose šilinių dzūkų kaimuose. Ištirpintas vaškas statomas su dubeniu ant kartštų bulvių ar burokų katilo (kad neužstengtų). Ant medinio rato arba lanko, pritvirtinto ant lubų arba ant stovo, sukabinami knatai, dažniausiai medvilniai ar lininiai sūlai, ir ant kiekvieno iš jų tolygiai pilamas vaškas tol, kol apeina visas ratas. Apsukus ratą, pirmasis knatas jau būna apsitraukęs atvėsusiu vaško sluoksniu, procedūra kartojama. Pilama tol, kol gaunama norimo storio žvakė. Tradiciškai jos būna maždaug poros centimetrų storio ir apie 40 cm ilgio. Nuliejus per storą žvakę, ji varvės, nuliejus per ploną – greitai sudegs.
Užsiėmimo metu susipažinsime su senovoniu bičių vaško liejimo procesu. Susėdę ratu, jausdami vienas kito petį ir bičiulišką šilumą, pajusime nepaprastą natūralaus vaško ir pikio skleidžiamą magiją. Žvakes kočiosime prieskoniuose: lauras, kardamonas, kuminai ar cinamonas, arba pakvepinsime jas natūraliais eteriniais aliejais: kokoso, mėtų ir kt. kvapų. Neskubant, ramioje aplinkoje su meile savo rankomis nulieta žvakė namuose primins apie prasmingai praleistą laiką.
