Pristatome Benedikto sekmadienio turgaus prekeivius

 

Jų istorija – ilga, o sumanymai – gražūs. Į miestą atvežę savo užaugintus produktus, pievomis kvepiančius sūrius iš kaimo, duoną, pyragus ir kiaušinius, daržoves ir medų, SOLIidarų turgų įkūrė Vilniaus centre – „Cafe de Paris“. Vėliau miestiečiai pamėgtų produktų pirkti sugužėdavo į „Mano Guru“ kavinę. Pagaliau jie yra ten, kur turi būti – turguje!

Visa tai, kas vyks yra daugiau nei turgus. Tai ir dalijimasis patirtimi, ir diskusija apie agroekologiją, ir bendras stalas, ir nauji skoniai, ir geri produktai, kuriuos su meile miestiečiams atveža kaimo žmonės.

 

Ateikite susipažinti:

 

Sigutės Pašakarnienės daržininkystės ūkis. Ūkyje Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone triūsia pati Sigutė. Kai nespėja pati, padeda kaimynai. Šio ūkio žemė tręšiama tik organinėmis trąšomis.

 

 

„Genutės uogainė“ / ekologinis Sakalauskų ūkis. Prieš šešiolika metų įkurtame ūkyje auginami juodieji ir raudonieji serbentai, avietės, braškės, gervuogės, šilauogės, svarainiai, putinai, šermukšniai. Pavasarį valgytojams ūkininkai tiekia smidrus. Vienkiemyje gyvenantys ūkininkai laikosi jiems itin svarbaus principo:  tuo, ką užaugina, dalintis su visais bioįvairovės dalyviais – net paukščiais bei vabaliukais. „Uoga – karalių maistas, – sako ūkio šeimininkė Genutė Sakalauskienė, – todėl ji turi būti švari, vaistas ir maistas vaikams bei suaugusiems“.

 

Eugenijaus Jakubausko ūkis. Ūkyje Širvintų rajone auginamos pluoštinės kanapės, o iš jų gaminami įvairūs produktai: kanapių druska, kanapių aliejus, kanapių sėklos, sėmenys. Prie kanapių puikiai dera medus ir putpelių kiaušiniai.

 

Valdo Kavaliausko ir Rasos Ilinauskaitės ūkis „Paskui saulę ir ožkas” / „Sūrininkų namai”. Sūrininkai Rasa ir Valdas sūrius spaudžia Norvydiškių kaime, Varėnos rajone, sodyboje „Paskui saulę ir ožkas“. Natūraliose pievose ganosi virš šešiasdešimt ožkų. Dirbdami ir gyvendami savo smulkiame ūkyje, sūrininkai siekia santarvės su gamta. Savo ožkas jis patys prižiūri, melžia ir iš jų pieno, derindami lietuviškas ir Prancūzijos sūrininkystės tradicijas, gamina sūrius. Ekologija jiems, sako, yra gyvenimo vertybė, o ne pardavimo etiketė.

 

Ginto Cimakausko ūkis. Prieš dvidešimt metų įkurtas augalininkystės ir paukštininkystės ūkis valgytojams tiekia kokybiškus žemės ūkio produktus – kalakutų ir viščiukų mėsą, naminius kiaušinius.

 

Duonos kepėjas Gintaras Ruzgys. Į „Benedikto Sekmadienio turgų“ ūkininkas atveža pirmapradės duonos. Jos tešlos receptas – itin paprastas: ruginiai miltai, vanduo ir šiek tiek druskos. Ruzgių šeima dalyvauja amatų šventėse, parodose, tradicinėse amatininkų mugėse.

Gintaro Ruzgio ruginė duona „Pirmapradė“ yra Tautinio paveldo  sertifikuotas A kategorijos produktas.

 

 

Bitės ir visi „Medaus reikalai“ — tai prieš septynerius metus prasidėjusi meilė bitėms, išsisukusi į visą bičių ūkį nuostabiame Lietuvos kampelyje — Sirvėtos regioniniame parke (Ignalinos raj.). Žmonės, besirūpinantys savo mityba, galės surasti natūralius ir maistingus, surinktus iš tausojamos ir neteršiamos gamtos bičių produktus.

Visa bityno aplinka ir gamybos procesas yra kontroliuojami nepriklausomos sertifikavimo įstaigos, tad ir visi ūkio produktai yra ženklinami specialiu ženklu „Kokybė“.

 

Astos Gudelaitienės ūkis yra Alytaus r., Butrimonių miestelyje. Ji gimė ir užaugo kaime, ūkininkų šeimoje, tad kaip pagaminti varškę ar sūrį, žinojo jau seniai. Dar mokantis mokykloje, savaitgaliais teko prekiauti mamos pagamintais pieno produktais turguje. Bėgant metams teko pagelbėti tėvams ūkyje, gaminti sūrius, juos parduoti. Prieš ketverius metus paveldėjo ūkį ir ūkinės veiklos ėmėsi kartu su vyru. Ūkis nedidelis, melžia 9 karves. Iš rytinio šilto pieno gamina rauginto pieno varškę bei sūrius, grietinę, sviestą, iš vakare melžto ir atšaldyto – saldaus pieno sūrius su įvairiais priedais ir be jų.

 

ZS Dzintari ūkis – naminiai latviški saldaus pieno, pagardinti įvairiais prieskoniais ir žolelėmis, sūriai. Sūrių gaminimui nėra naudojami nei fermentai, nei konservantai, o receptas atėjęs iš gilių šeimos tradicijų!

 

Vilijos šakočiai – Su didele meile, tik iš natūralių produktų, mažoje Vilijos Grigienės šeimos kepyklėlėje kepami tradiciniai šakočiai. Unikalus šių šakočių receptas gimė prieš 120 metų Sūduvos krašte ir iš kartos į kartą buvo perduodamas šeimos moterų. Įvertintas ekspertų ir turintis Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifiką.

Bajoraitės duona – Benedikto Turguje savaitgaliais galite sutikti duonos kepėją Elvyrą Vasiliauskienę, kuri puoselėja tautinio paveldo receptą, autentiškas kepimo tradicijas ir pirkėjus lepina šviežutėlė namine duona. „Visada akcentuoju, kad maišant duoną negalima šūkauti, nevalia pykti…Taigi, pagrindinis ingredientas yra meilė.“ – apie svarbiausius dalykus kepant duoną pasakoja moteris.

 

Gruodžio 1 d. nuo 13 iki 14 val. vyks edukacinė paskaita su distiliuotoja Birute Gudeliene, kuri pasakos apie augalų distiliavimą variniame alembike, kurio metu išdistiliuojamas hidrolatas arba išgaunami eteriniai aliejai.

Kas yra hidrolatas ir kam jis naudojamas? Gal naudojate hidrolatą ir norėtumėte pamatyti kaip jis išgaunamas? O gal būt svajojate patys pasigaminti ir nežinote nuo ko pradėti?

Kviečiame popietę praleisti kartu ir viską gyvai pamatyti bei dalyvauti hidrolato gamybos procese. Pamokos metu bus galima pabandyti ir įsigyti Birutės išdistiliuotus 30 skirtingų lietuviškų augalų hidrolatus ir uostyti 16 rūšių distiliavimų metu gautų eterinių aliejų.