„Benedikto turgus“ – spalvų oazė gelžbetonio džiunglėse

Pietų Ispanijai būdingų spalvingų raštų pynėmis puoštos arkos, kalvių darbo kolonos, aštuonkampių Viktorijos stiliaus margų plytelių grindinys ir, žinoma, nosį kutenantys šviežių produktų kvapai, draugiški prekeiviai ir itin kokybiško gatvės maisto gaminiai - visa tai pasitiks jau netrukus vartus atversiančio „Benedikto turgaus“ lankytojus.

Norėjo nevienadienio grožio

Skaičiuojant paskutines savaites iki atidarymo, „Benedikto turgaus“ kūrėjai pristatė vizualizacijas, atskleidžiančias kaip atrodys prie Ukmergės gatvės baigiama įrengti prekybos erdvė, įsikursianti vietoje anksčiau čia veikusio ir sudegusio ūkininkų turgaus. 

„Tai bus XIX amžiaus eklektikos ir pietų Ispanijai būdingos klasikos oazė su ne tik šiai šaliai būdinga spalvų ir raštų architektūra, bet ir kvapais, šurmuliu bei nuotaika“, - įsitikinusi turgaus interjero projekto vadovė, bendrovės „Incanto“ architektė Justė Melninkienė.

Pasak architektės, „Benedikto turgaus“ erdvės kūrimas - vienas įdomiausių ir įspūdingiausių jos atstovaujamos interjero dizaino studijos darytų darbų, kurį įgyvendinant teko įveikti nemažai iššūkių. „Lietuvoje vyrauja skandinaviškai šalta architektūra, tad vien pietietiškų spalvų, raštų, formų medžiagų paieška buvo nemenkas iššūkis, tačiau su juo susitvarkėme“, - dalinasi įspūdžiais J. Melninkienė.

Pagal kūrėjų sumanymą, urbanistiniame gelžbetonio ir stiklo pastatų rajone įsikūręs turgus gerokai skirsis iš aplinkos. „Dabar madingas urbanistinis stilius, bet tai mada, kuri kasdien keičiasi, kas šiandien nauja ir gražu, rytoj - jau pabodę ir neskoninga. O klasika nesensta, tad formuodami užduotį architektams būtent to ir pageidavome“, - pasakoja „Benedikto turgaus“ direktorė Jolita Krickė.

Į „Benedikto turgų“ atėjusių lankytojų akį džiugins margų raštų ispaniškų plytelių akcentai, Pietų Europos senamiesčiuose sutinkamos arkos, natūralaus akmens ir kalvių gaminti mažosios architektūros elementai. 

„Turgaus fasade dominuojančios kolonos persikelia ir į interjerą - pastato vidų puošia priesieniuose išdėstytos arkados, kaip atskiri architektūros statiniai suformuotos salos. Geometriniai plytelių raštai atkartojami turėklų ornamentuose“, - būsimo turgaus vaizdą piešia J. Melninkienė.

Ypatingas dėmesys - gatvės maistui

Jei pavyzdinius turgus, į kuriuos norėtų orientuotis kuriant dizainą, J. Krickė nurodė pietų šalių turgus, kalbant apie funkcionalumą, „Benedikto turguje“ apjungta viso Senojo žemyno patirtis. Pavyzdžiui, balkono virš prekybinių salų idėja pasiskolinta iš Roterdamo (Nyderlandai) turgaus.

„Idėja įrengti antrąjį aukštą, tiksliau, erdvų balkoną, kilo norint ne tik išnaudoti aukštą dengto turgaus erdvę, bet ir atskirti turgaus zoną, kurioje lankytojai galės ramiai pavalgyti tuo pačiu nepabėgdami nuo turgaus dvasios, stebėdami apačioje prekeivių ir pirkėjų keliamą šurmulį ar atsiveriantį vaizdą į Ukmergės gatvę“, - pasakoja J. Krickė. 

Kokybiškam gatvės maistui šiame turguje bus skirtas ypatingas dėmesys, tad natūralu, kad jam, panašiai kaip Nyderlanduose, suteikta atskira erdvė. Tiesa, gatvės maisto prekeiviai čia turės tik gamybai skirtas erdves, bet ne valgymo zonas.

„Nenorime apriboti pirkėjų, tad maitinimosi erdvė bus visiems bendra, kad atėjusi keturių draugų kompanija galėtų rinktis skirtingų gamintojų patiekalus ir pietauti ar vakarieniauti prie vieno staliuko“, - aiškina „Benedikto turgaus“ vadovė.

Turgus - daugiau nei prekyba

Taip pat kruopščiai apgalvotas ir kitų zonų išplanavimas. Į prekybos erdvę atėjusius pirkėjus pasitiks kvapais viliojanti konditerijos, kulinarijos ir gourmet zona, šalia - daržovės ir vaisiai, kiek atokiau - mėsos ir žuvies sektoriai, kuriuos pirkėjai lengvai atpažins iš skirtingų spalvų. „Spalvas parinkome tokias, kad pakaktų vien intuicijos, norint atrasti ieškomas prekes - žuvis bus parduodama mėlynoje zonoje, daržovės - žalioje, o mėsa - bordinėje“, - aiškina architektė J. Melninkienė.

Nuo kitų Lietuvos gyventojui įprastų turgų, „Benedikto turgus“ skirsis ir tuo, kad čia nesistengta į prekybos plotą sugrūsti kuo daugiau prekybos vietų. „Suformavome ir atskirą aikštės erdvę, kurioje dieną įsikurs prekybininkai su mobiliomis prekyvietėmis, o vakare čia bus laisvalaikio zona, kurioje vyks koncertai, degustacijos, mokymai, teminių dienų renginiai. Juk funkciškai tai bus ne tradicinis turgus, kur ateinama tik kažko įsigyti, bet vieta, kur galima puikiai praleisti laiką su draugais ar šeima ir tuo pačiu apsipirkti“, - pasakoja J. Krickė.

Pašnekovė patvirtina, kad „Benedikto turgus“ ketina laužyti tradicinių turgaviečių stereotipus. „Turgus veiks ne tik ryte, tad žmonės čia galės užsukti po darbo ir nusipirkti šviežių produktų vakarienei, o gal net vietoje ir pavakarieniauti bei paklausyti gyvos muzikos“, - pasakoja turgaus vadovė.

Jos įsitikinimu, „Benedikto turgus“ taps nauju kokybės standartu mūsų šalyje tiek išskirtiniais dizaino sprendimais, tiek patogumu vartotojams. Vakarų Europoje tokio tipo turgūs, veikiantys ne tik pirmąją dienos pusę, kai žmonės skuba į darbus arba dirba, pastaruoju metu itin populiarūs ir net įtraukiami į lankytinų vietų sąrašus turistams skirtuose miestų giduose.